Interviu su 10 klasės mokine Evelina Grinevič

Gegužės 2 dieną mūsų mokyklos dešimtokė Evelina Grinevič švenčia savo gimimo dieną. Jai sukanka 16 metų. Mergina yra gimusi ypač gražiu metų laiku, kai gamta nubunda iš žiemos sąstingio, kai gegutės kukavimas suaidi virš Lietuvos girių, baltais žiedais pasipuošia vaismedžiai, ievų kvapas toks nepaprastai svaiginantis. Mintis pakalbinti Eveliną jau seniai kirbėjo mano galvoje. Šiais mokslo metais mergina baigs Senųjų Trakų A. Stelmachovskio pagrindinę mokyklą. Kitais mokslo metais Evelina pradės lankyti Trakų gimnaziją.

Daiva Daukševičienė.  Papasakok, kada ir kaip prasidėjo Tavo sportinė karjera?
Evelina Grinevič. Mano pažintis su stalo tenisu prasidėjo nuo 6-erių metų. Pirmieji mano stalo teniso žaidimo mokytojai buvo mama bei vyresnysis brolis Evaldas. Sporto salėje sėdėjau ant suoliuko ir stebėjau jų žaidimą. Labai greitai išaušo ta diena, kai paėmiau stalo teniso raketę į savo rankas. Taip viskas ir prasidėjo.

Daiva Daukševičienė.  Kaip atrodo Tavo dienotvarkė? Kiek laiko per savaitę skiri sportui?
Evelina Grinevič. Esu mokinė, todėl diena prasideda nuo pamokų. Kiekvieną dieną turiu 6 ar 7 pamokas. 3 kartus per savaitę ﴾pirmadienį, trečiadienį, penktadienį﴿ aš treniruojuosi mokyklos sporto salėje. Tomis dienomis sportui skiriu 2-3 valandas.

Daiva Daukševičienė. Kas Tau sunkiausia varžantis su kitomis stalo teniso varžybų dalyvėmis?
Evelina Grinevič. Sunkiausia nugalėti jaudulį. Mes visi šiek tiek bijome, bet man būna ypatingai sunku prieš kiekvienas svarbias varžybas, kadangi pati iš savęs daug tikiuosi. Tiek treniruotėse, tiek varžybose visada norisi pasiekti tik geriausią rezultatą, tačiau kai tai nepavyksta, aplanko liūdesys.           
                             
Daiva Daukševičienė.  Kokios būna paskutinės minutės prieš varžybas?
Evelina Grinevič. Tai gana sunkus psichologinis momentas, nes reikia save nuteikti, kuo labiau atsipalaiduoti, nors tai labai sunku, ypač kai žinai, kad tai labai rimtos ir svarbios varžybos. Jei būsi susikaustęs, sporte nieko nepasieksi. Jei per daug nervinsies, gali nesisekti. Turi būti tinkamai pasiruošęs, kad išvengtum stresinės būsenos.

Daiva Daukševičienė.  Kas Tave motyvuoja ir padeda siekti užsibrėžto tikslo?
Evelina Grinevič. Treneris R. Gžybovski man daro didelę įtaką. Pagrindinį palaikymą ir motyvaciją aš gaunu iš jo. Trenerio suteiktos žinios ir išskirtiniai pratimai, bendri tikslai, varžybų planai ateičiai – kiekvienas paminėtas punktas suteikia jėgų judėti pirmyn. Esu be galo dėkinga jam už suteiktą galimybę tapti šios sporto šakos atstove, patirtį ir už mūsų bendras pergales. Jis visada moka pozityviai nuteikti varžyboms. Aišku, šeimos palaikymas man taip pat yra labai svarbus. Ypač stipriai motyvuoja progresas, taip pat draugai - sportininkai, pergalės. Iškelti tikslai, aplinkinių palaikymas ir didelis noras suteikia papildomos motyvacijos ir jėgų siekti užsibrėžto tikslo.

Daiva Daukševičienė.  Galbūt turi autoritetą – sportininką ar visuomenės lyderį, į kurį norėtum lygiuotis?
Evelina Grinevič.  Man didžiausi autoritetai yra mano mama Galina Grinevič, vyresnysis brolis Evaldas ir mokyklos direktorius Romuald Gžybovski. Aš dažnai stebiuosi, kaip jiems pavyksta nuveikti tiek daug ir taip maksimaliai.

Daiva Daukševičienė.  Ką laikytum didžiausiu iššūkiu savo gyvenime?
Evelina Grinevič.  Mečiau pati sau iššūkį, kai šių metų balandžio 18 dieną nutariau dalyvauti Lietuvos jaunių ir jaunučių Top-12 stalo teniso čempionate. Kitas iššūkis buvo tuomet, kai būdama 10-ies metų turėjau viena vykti į stalo teniso mėgėjų stovyklą. „Ką aš ten viena veiksiu, kaip prisitaikysiu prie visiškai naujos aplinkos, žmonių?” - galvojau. Tačiau paskutinę minutę sužinojau, kad vyks ir mano draugė. Tuomet įtampa iš karto atlėgo.

Daiva Daukševičienė.  Ar domiesi kitomis sporto šakomis?
Evelina Grinevič. Taip. Labai mėgstu žaisti tinklinį. Jį žaidžiant taip pat reikia ištvermės, greitos reakcijos, vikrumo. Man patinka ir žiemos sporto šakos - dailusis čiuožimas, slidinėjimas.

Daiva Daukševičienė. Vieniems sportas yra poilsis, atsipalaidavimo būdas, kitiems - liga. Kokiai kategorijai save priskirtum?
Evelina Grinevič. Man sportas yra ir poilsis, ir puikus atsipalaidavimo būdas. Aš labai noriai einu į treniruotes. Ir visai nesvarbu, kad daug prakaito išlieju sporto salėje, bet sportiniai laimėjimai viską atperka.

Daiva Daukševičienė.  Kiekvienas stalo teniso žaidėjas turi savo strategiją ir taktiką. Kokia Tavo strategija ir taktika?
Evelina Grinevič. Stalo tenisas yra techniškai ir taktiškai sudėtinga sporto šaka. Aš naudoju ir kairės, ir dešinės pusės smūgius. Pirmas smūgis - padavimas. Jis labai svarbus, nes po to seka įvairūs taktikos deriniai. Jei jis nevykęs, nebėra žaidimo tąsos. Dažniausiai aš naudoju paprastą greitą ir trumpą suktą padavimą. Mano aktyvios taktikos devizas - baigiamąjį smūgį atlikti anksčiau už varžovę.

Daiva Daukševičienė. Turbūt daugeliui įdomu, ar tapti gera stalo teniso žaidėja yra sunku?
Evelina Grinevič. Taip, labai sunku. Daug darbo ir laiko reikia investuoti, kol aplankys sėkmė. Šios investicijos man atsipirko su kaupu. 

Daiva Daukševičienė.  Vadinamoji „žvaigždžių liga“. Ką apie ją manai?
Evelina Grinevič. Manau, jog jei esi pakankamai protinga, ja niekada ir nesusirgsi. Nei populiarumas, nei aplinkinių dėmesys negali ir neturi pakeisti žmogaus. Kokia esi, tokia ir turi būti. Aš esu paprasta mergina.

Daiva Daukševičienė.  Kokios varžybos ar žaidynės įsimintiniausios tavo stalo tenisininkės karjeroje?
Evelina Grinevič. Įsimintiniausios man buvo miestų mokinių stalo teniso žaidynės, vykusios Alytuje. Aš užėmiau I vietą. Žaidžiau su labai stipria priešininke iš Kauno. Žaisdama galvojau, kad negaliu grįžti į namus be žaidynių aukso medalio. Taip ir nutiko. Galų gale aš įveikiau savo stipriausią priešininkę.

Daiva Daukševičienė.  Ar buvo sunkių momentų, nusivylimų?
Evelina Grinevič. Taip. Vaikystėje buvo noras viską mesti, ypač tada, kai draugai veikdavo kažką smagaus, o man reikėdavo eiti į stalo teniso treniruotes. Kai buvau dvylikos metų, man pritrūko vieno seto, kad užimčiau aukštesnę prizinę vietą.

Daiva Daukševičienė. Ar savo ateitį planuoji sieti su sportu, ar jis liks tik laisvalaikio pomėgiu?
Evelina Grinevič. Šiandien sunku pasakyti. Gal ir siesiu ateitį su sportu. Kai dalyvavau Lietuvos jaunių ir jaunučių Top-12 stalo teniso čempionate, sulaukiau kvietimo kitais mokslo metais atvykti treniruotis į Vilniaus sporto mokyklą. Pasiūlymas labai viliojantis. Gal ir vyksiu. Labai to noriu. Turiu taip pat kvietimą važiuoti mokytis ir sportuoti į Lomžą ﴾Lenkija﴿. Taigi turiu iš ko rinktis.

Daiva Daukševičienė. Kokie Tavo artimiausi tikslai ir planai?
Evelina Grinevič. Šį šeštadienį ir vėl žaisiu stalo tenisą. Dalyvausiu asmeninėse varžybose. Mano tikslas yra dar ir dar geriau žaisti, negailėti savo jėgų, pasitelkti visą logiką, taktiką ir strategiją. Šiuo metu man taip pat yra labai svarbu kuo geriau pasiruošti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui. 

Daiva Daukševičienė.  Trys patarimai, norinčiam pradėti žaisto tenisą.
Evelina Grinevič. Visada reikia pabandyti. Pabandžius reikia laukti, kol aplankys sėkmė, kurios gali tekti laukti net kelerius metus. Labai svarbi ir motyvacija. Taigi bandymas, sėkmė ir motyvacija - svarbiausi dalykai, norintiems žaisti stalo tenisą.

Ačiū už pokalbį ir sėkmės sporte!